Straipsniai


Kačių zoonozė

Zoonotinės ligos yra stuburinių gyvūnų natūraliu būdu perduodamos žmonėms ligos. Tai gali nutikti, kai žmonės tiesiogiai kontaktuoja su gyvūnais arba netiesiogai – per gyvūno išskiras ir išmatas bei gyvūno užkrėstą terpę: vandenį, maistą ar daiktus. Daugeliu atvejų gyvūno ar žmogaus užkrėtimą lemia bendri užkrato pernešėjai ar gyvenamoji aplinka.

Dauguma zoonozės sukėlėjų gali gali užkrėsti bet ką, nepriklausomai nuo imuniteto. Tačiau kai užkrečiami žmonės su nusilpusia imunine sistema, liga pasireiškia daug sunkesne forma. Pavyzdžiui, pirminė toksoplazmozės sukėlėjo toxoplasma gondii sukelta infekcijos fazė žmoguje su stipriu imunitetu paprastai nepastebima, tačiau tokia infekcija žmogui su nusilpusia imunine sistema gali grėsti gyvybei. Nusilpusi imuninė sistema būdinga AIDS ligoniams, taip pat vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus gydant imuninės kilmės ligas, sergantiems vėžiu, turintiems persodintus organus, embrionams ar vaikams, kurių imuninė sistema dar visiškai nesustiprėjusi, bei vyresnio amžiaus žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Pastebėjus ar įtarus tarp šeimos narių imunodeficitą, dėl galimo pavojaus sveikatai rekomenduojama nelaikyti kačių. Kadangi daugelis infekcijos sukelėjų užkrečia ir kates, ir žmones, manoma, jog zoonozės ligomis užsikrečiama nuo kačių. Tačiau iš tikrųjų žmonės nuo sveikų, suaugusių, parazitų neturinčių, namuose gyvenančių kačių infekcinėmis ligomis neužsikrečia. Tiriant panašias į kačių zoonoze ligas pastebėta, kad jomis žmonės dažniau užsikrečia ne nuo kačių, o nuo kitų sergančių žmonių. Šios ligos taip pat plinta per aplinką (pvz. jas perduoda cryptosporidium bakterijos, pirmuonys flagelatai gardia, salmonelės). Štai viename straipsnyje, pavadintame „Kaip apsisaugoti nuo augintinių infekcijų: patarimai ŽIV sergantiems žmonėms“ JAV ligų kontrolės centrai teigia: „Nereikia atsisakyti augintinio“.

Pastebėta, kad augintinio (taip pat katės) laikymas labai padeda pasveikti, nes suteikia ligoniui džiaugsmo ir mažina depresiją.

Cestodai

Cestodai yra platūs, kaspiniški, nariuoto kūno, kirminai, parazituojantys šuns plonojoje žarnoje.

Katės ir žmonės gali užsikrėsti dipylidium caninum (dažniausiai šunų organizme parazituojančių cestodų, kurio tarpiniai šeimininkai yra blusos ir plaukagraužiai. Šuo užsikrečia juos prarijęs) nuo blusų, turinčių šių parazitų kiaušinėlių.

Dipylidium caninum infekcija suaugę žmonės retai suserga. Paprastai ji ištinka vaikus. Ši infekcija gali sukelti pilvo skausmus, viduriavimą, išangės niežėjimą arba jos simptomai gali santykinai nepasireikšti – juos atpažinti galima tik tada, kai tiesiąja žarna eina proglotidai (nareliai). Katės gali atnešti užkrėstas blusas į žmonių gyvenamąją aplinką.

Katės, lapės ir šunys taip pat gali būti daugiaertmių echinokokų (echinococcus multilocularis) nešiotojais. Šie gyvūnai gali jais užsikrėsti ėsdami tarpinius nešiotojus (pvz. graužikus).

Nematodai

Nematodai yra apvaliosios kirmėlės.

Katės ir žmonės gali užsikrėsti kačių askaridėmis. Viduriuose migruojančios lervos (visceral larva migrans VLM) ir akyse migruojančios lervos (ocular larva migrans OLM) gali sukelti žmonių toksokarozės sindromą. Manoma, kad daugelį VLM ir OLM atvejų sukelia šunų askaridės, tačiau tokie patys požymiai pastebimi užsikrėtus kačių askaridėmis. VLM dažniausiai užsikrečia vaikai, mažesni nei 6 metų, OLM – didesni vaikai ir jaunuoliai. Užsikrėtusios katės žmonių aplinkoje palieka kiaušinėlių. Šiltu oru po 3-4 savaičių susiformuoja lervos ir nuo tada galima užsikrėsti. Žmonės užsikrečia tada, kai jų virškinamajame trakte su maistu atsiranda užkrėstų lervų. Tos lervos įsiskverbia į trumpojo žarnyno gleivinę ir migruoja į kepenis, plaučius bei kitus organus. Uždegiminė su lervomis kovojanti reakcija gali iššaukti tokius klinikinius ligos požymius, kaip eozinofiliją (būklė, kai randami dideli eozinofilų, t.y. baltųjų kraujo ląstelių arba leukocitų kiekiai kraujyje arba audiniuose. Jie gaminami kaulų čiulpuose ir randami kraujyje bei žarnyno sienelėje. Eozinofilai gamina tam tikrus baltymus, kurie padeda kovoti su parazitais, tokiais kaip kirmėlės. Esant eozinofilų gaminamų baltymui pertekliui, gali būti pažeisti audiniai), pilvo skausmus, anoreksiją (neurozinį norą suliesėti), pykinimą, vėmimą, karščiavimą, kosulį, kepenų padidėjimą (hepatomegaly), miokarditą (širdies raumens uždegimą), encefalitą (infekcinį nervų sistemos susirgimą, pažeidžiantį galvos smegenis). Kai lerva patenka į akį, gali kilti vidinės akies uždegimas.

Kai kurių užsikrėtusių vaikų subrendusios kačių askaridės gali būti perduodamos per vėmalus ar tiesiąją žarną.

Askaridžių kiaušinėliai yra atsparūs – tad užkrėstoje aplinkoje galimybė užsikrėsti išlieka ganėtinai ilgai.

Katės taip pat gali nešioti a. braziliense, ancylostoma tubaeforme, uncinaria stenocephala ir strongyloides stercoralis kirmėles. Jos palieka kiaušinėlius aplinkoje, kur šie po kelių šiltų, drėgnų dienų tampa lervomis. Tiesioginio kontakto metu užkrėstos lervos įsiskverbia į žmogaus odą. Lervoms judant epidermiu (tokios lervos vadinamos cutaneous larva migrans) ant odos atsiranda niežintys, vinguoti ar gyvatiški (serpiginous), raudoni ruožai.

Norėdami sumažinti riziką užsikrėsti nematodais ir apvaliosiomis kirmėlėmis, iš atvirų vietų kuo greičiau pašalinkite gyvūnų ekskrementus ir duokite katėms vaistų nuo parazitų (anthelmintics). Taip pat reikia vengti tiesioginio odos sąlyčio su drėgna žeme, kuri gali būti infekuota. Uždenkite – kai vaikai jose nežaidžia – vaikų žaidimų aikštelėse esančias smėlio dėžes, o jose paliktus gyvūnų ekskrementus iškart surinkite. Neleiskite vaikams valgyti žemės ar gerti nešvaraus vandens. Regionuose, kuriuose yra paplitę nematodai, kačiukams nuo 3 savaičių kas 2 savaites reikia duoti 3 dozes vaistų nuo parazitų. Visų kačių išmatas reikia tirti kartą arba du per metus, o tų, kurios išeina į lauką, – dar dažniau. Ivermektino (ivermectin) turintys preparatai, saugantys nuo širdies kirmimo (heartworm), padeda kontroliuoti nematodus, o selamektino (selamectin) ir milbemicino turintys preparatai, saugantys nuo širdies kirmimo, padeda kontroliuoti nematodus ir apvaliąsias kirmėles. Tačiau vis tiek nors kartą per metus reikėtų tirti kačių išmatas, nes esama kitų svarbių parazitų, kurių neįmanoma kontroliuoti vaistais.

Patarimai kačių augintojams kaip išvengti zoonozės ligų
  • Jei norite auginti katę, imkite sveiką kačiuką iš privačių namų.
  • Paėmę kačiuką, nuneškite jį patikrinti veterinarui.
  • Susirgusią katę nedelsdami kreipkitės pas veterinarą pagalbos.
  • Sveiką katę kartą per metus nuneškite apžiūrėti veterianrui.
  • Tinkamais intervalais skiepykite visas kates nuo pasiutligės.
  • Nelieskite nesveikų kačių rankomis – ypač tų, kurios serga granuloma inguinale bakterine infekcija, kvėpavimo, odos, neurologinėmis ar lytinėmis ligomis.
  • Nelieskite nepažįstamų kačių.
  • Neleiskite katėms gerti iš jūsų tualeto.
  • Paglostę katę, nusiplaukite rankas.
  • Kasdien iš kačių tualeto pašalinkite išmatas.
  • Neleiskite žmonėms su nusilpusia imunine sistema valyti jūsų kačių tualeto. Jei tokie žmonės vis tiek turi tai daryti, tegu jie valo užsimovę pirštines ir paskui kruopščiai nusiplauna rankas.
  • Naudokite kačių tualeto servetėles ir periodiškai plaukite tualetą verdančiu vandeniu bei dezinfekavimo priemonėmis.
  • Sode dirbkite su pirštinėmis, baigę darbus kruopščiai nusiplaukite rankas.
  • Uždenkite vaikų smėlio dėžes, kad jų nepriterštų lauko katės.
  • Šerkite kates tik virtu ir apdorotu maistu.
  • Naikinkite tokius parazitų pernešėjus, kaip muses ir tarakonus, nes jie gali į namus atnešti zoonozės sukelėjų.
  • Prieš naudodami lauke esantį vandenį filtruokite arba virinkite.
  • Laikydami namuose kates, neleiskite joms kontaktuoti su kitais gyvūnais, kurie gali atnešti zoonozės sukelėjų, blusų ir erkių, saugokite jas nuo sąlyčio su kitų gyvūnų išmatomis.
  • Dėl apsaugos nuo blusų ir erkių pasitarkite su veterinaru.
  • Nesinaudokite kačių indais.
  • Neleiskite katėms laižyti jūsų veido.
  • Dažnai kirpdami kačių nagus išvengsite infekcijos patekimo į odą. Kai kuriais atvejais patariama katėms uždėti nagų kepurėles ar juos pašalinti.
  • Jei katė mėgsta kandžiotis ar drąskyti, pasistenkite ją perauklėti.
  • Neerzinkite kačių.
  • Jeigu jus įkando ar įdrėskė katė, iškart kreipkitės medicininės pagalbos.
  • Būtinai virkite mėsą.
  • Ruoškite mėsą užsimovę pirštines, baigę kruopščiai nusiplaukite rankas vandeniu ir muilu.
Kriptosporidiozė

Tai – žarnyno infekcija, lengvai perduodama kontaktuojant su vandeniu, fekalijomis ar maistu, užterštu parazitu Cryptosporidium. Nėra medikamentų apsisaugoti ar išgydyti šią ligą, tačiau yra keletas būdų kaip sušvelninti infekcijos sukeltą viduriavimą.

Cryptosporidium antigenų rasta daugelio naminių viduriuojančių ir neviduriuojančių kačių išmatose. Antigenai perduodami per užkrėstas sporas – tad visiems kyla grėsmė susirgti zoonozės ligomis. Žmonėms būdingais parazitais, Cryptosporidium hominis, katės neužsikrečia. Tačiau jais užsikrečia graužikai ir per juos infekcija gali patekti juos ėdančioms katėms.

Giardiazė

Giardiazė yra pirmuonių sukelta liga.

Giardia – tai pirmuonis flagelantas, sukeliantis šunims, katėms ir žmonėms ligą. Šis organizmas labai plačiai paplitęs, nes perduodamas su išmatomis cistų pavidalu.

Giardia – paplitęs vidurių infekcijos sukelėjas, randamas viduriuojančių ir neviduriuojančių kačių išmatose. Tad visų kačių išmatas reikia tirti nors kartą per metus ir jei būtina – skirti vaistus nuo giardiazės.

Neseniai įregistruoti skiepai nuo giardiazės, tačiau jie dar nėra rekomenduojami šios kačių ligos profilaktikai. Rankas reikia kruopščiai plauti net tuo atveju, kai sąlytis su išmatomis užterštu objektu įvyko per pirštines

Toksoplazmozė

Toksoplazmozė – tai parazitinė infekcija, savo simptomais primenanti gripą. Toksoplazmozę sukelia vienas iš labiausiai pasaulyje paplitusių parazitinių mikroorganizmų – Toxoplasma gondii. Didžiajai daliai užsikrėtusiųjų Toxoplasma gondii, jokie simptomai nepasireiškia, tačiau žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, ir vaikams, užsikrėtusiems nuo motinos nėštumo metu, ji gali sukelti rimtų komplikacijų.

Kačių toksoplazmozės sukėlėjų toxoplasma gondii sukelta liga – labiausiai paplitusi pasaulyje. Nuo 30 iki 40 procentų suaugusių žmonių tyrimai serologiškai teigiami (seropositive) – tai liudija ankstesnę ar esamą infekciją. Žmonės paprastai užsikrečia nuriję antigenų sporų (sporulated oocysts) arba audinių cistų su nevisiškai išvirta mėsa. Klinikinė liga labiau pasireikšia žmonėms su nusilpusia imunine sistema, AIDS ligoniams ir tiems, kurie buvo gydyti imunitetą slopinančiomis priemonėmis (pvz. chemoterapija)

  1. gondii nešiotojomis būna tik laukinės ir naminės katės. Jos išskiria į aplinką nesporingus, neužkrečiamus antigenus. Sporų susiformavimas įvyksta per 1-5 dienas. Sporingi, užkrečiami antigenai išlieka veiksmingi labai ilgai. Žmonės užsikrečia šiais parazitais ne tik valgydami ne visiškai išvirtą mėsą, bet ir liesdami užkrėstą žemę ar gerdami užkrėstą vandenį.

Parengta pagal Amerikos kačių gydytojų asociacijos 2003 pranešimą apie kačių zoonozę
(American association of Feline Practitioners 2003 Report on Feline Zoonoses)