Nematodai

Nematodai yra apvaliosios kirmėlės.

Katės ir žmonės gali užsikrėsti kačių askaridėmis. Viduriuose migruojančios lervos (visceral larva migrans VLM) ir akyse migruojančios lervos (ocular larva migrans OLM) gali sukelti žmonių toksokarozės sindromą. Manoma, kad daugelį VLM ir OLM atvejų sukelia šunų askaridės, tačiau tokie patys požymiai pastebimi užsikrėtus kačių askaridėmis. VLM dažniausiai užsikrečia vaikai, mažesni nei 6 metų, OLM – didesni vaikai ir jaunuoliai. Užsikrėtusios katės žmonių aplinkoje palieka kiaušinėlių. Šiltu oru po 3-4 savaičių susiformuoja lervos ir nuo tada galima užsikrėsti. Žmonės užsikrečia tada, kai jų virškinamajame trakte su maistu atsiranda užkrėstų lervų. Tos lervos įsiskverbia į trumpojo žarnyno gleivinę ir migruoja į kepenis, plaučius bei kitus organus. Uždegiminė su lervomis kovojanti reakcija gali iššaukti tokius klinikinius ligos požymius, kaip eozinofiliją (būklė, kai randami dideli eozinofilų, t.y. baltųjų kraujo ląstelių arba leukocitų kiekiai kraujyje arba audiniuose. Jie gaminami kaulų čiulpuose ir randami kraujyje bei žarnyno sienelėje. Eozinofilai gamina tam tikrus baltymus, kurie padeda kovoti su parazitais, tokiais kaip kirmėlės. Esant eozinofilų gaminamų baltymui pertekliui, gali būti pažeisti audiniai), pilvo skausmus, anoreksiją (neurozinį norą suliesėti), pykinimą, vėmimą, karščiavimą, kosulį, kepenų padidėjimą (hepatomegaly), miokarditą (širdies raumens uždegimą), encefalitą (infekcinį nervų sistemos susirgimą, pažeidžiantį galvos smegenis). Kai lerva patenka į akį, gali kilti vidinės akies uždegimas.

Kai kurių užsikrėtusių vaikų subrendusios kačių askaridės gali būti perduodamos per vėmalus ar tiesiąją žarną.

Askaridžių kiaušinėliai yra atsparūs – tad užkrėstoje aplinkoje galimybė užsikrėsti išlieka ganėtinai ilgai.

Katės taip pat gali nešioti a. braziliense, ancylostoma tubaeforme, uncinaria stenocephala ir strongyloides stercoralis kirmėles. Jos palieka kiaušinėlius aplinkoje, kur šie po kelių šiltų, drėgnų dienų tampa lervomis. Tiesioginio kontakto metu užkrėstos lervos įsiskverbia į žmogaus odą. Lervoms judant epidermiu (tokios lervos vadinamos cutaneous larva migrans) ant odos atsiranda niežintys, vinguoti ar gyvatiški (serpiginous), raudoni ruožai.

Norėdami sumažinti riziką užsikrėsti nematodais ir apvaliosiomis kirmėlėmis, iš atvirų vietų kuo greičiau pašalinkite gyvūnų ekskrementus ir duokite katėms vaistų nuo parazitų (anthelmintics). Taip pat reikia vengti tiesioginio odos sąlyčio su drėgna žeme, kuri gali būti infekuota. Uždenkite – kai vaikai jose nežaidžia – vaikų žaidimų aikštelėse esančias smėlio dėžes, o jose paliktus gyvūnų ekskrementus iškart surinkite. Neleiskite vaikams valgyti žemės ar gerti nešvaraus vandens. Regionuose, kuriuose yra paplitę nematodai, kačiukams nuo 3 savaičių kas 2 savaites reikia duoti 3 dozes vaistų nuo parazitų. Visų kačių išmatas reikia tirti kartą arba du per metus, o tų, kurios išeina į lauką, – dar dažniau. Ivermektino (ivermectin) turintys preparatai, saugantys nuo širdies kirmimo (heartworm), padeda kontroliuoti nematodus, o selamektino (selamectin) ir milbemicino turintys preparatai, saugantys nuo širdies kirmimo, padeda kontroliuoti nematodus ir apvaliąsias kirmėles. Tačiau vis tiek nors kartą per metus reikėtų tirti kačių išmatas, nes esama kitų svarbių parazitų, kurių neįmanoma kontroliuoti vaistais.